- mirktelti
- mìrktelti, -ia (-i), -ėjo žr. mirktelėti: 1. Jam būtų taip pat lengva nudžiauti gyvačių nuodų, kaip mirktelti rš. 2. Vyrai tarpusavy žvalgėsi vienas į kitą, kai kada mirkteldami akimis rš. Mokytas mokytu (mokytam) daug nekalba – tik akim mìrktelia, ir jie supranta vienas kitą Klvr. Juška šypsosi, ir, nutaikęs progą, mirkteli man akimi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.